lėčyna

×lėčýna sf. (1) NdŽ 1. kaukė; žr. lyčyna: Per Užgavėnes ejo su lėčynoms Gršl. Nešioti lėčyną A1885,98. 2. menk. veidas, snukis: Nelok, o gausi į lėčýną! Pln. 3. prk. negražus žmogus ar gyvulys, baidyklė: Ar dar tokiam seniui geresnės lėčynos reiks?! Žem. Et, kas galia tokią lėčýną vesti! Pkp. ║ keik. bjaurybė: Kleckai kimba kaip lėčynos Varn.